- kulinys
- 2 kulinỹs (kulinis ?) sm. (3b) 1. širšių lizdas: Nebadyk širšių kulinio – įgils Stak. Teisybę pasakyk, kaip širšių kulinį prakabint Srd. Širšės sausoj vietoj suka kùlinius Vl. ^ Piktas kaip širšių kulinỹs Vl. 2. Čk, Al, Prn, Rmš, Užg, Zp toks prietaisas žuvims gaudyti, žvejų samtis, graibštas: Prigaudė pilną kùlinį žuvų Vl. Kulinỹs prakiuro, žuvys išlindo Žal. Su kùliniu geriausia pagaut [žuvį] Žž. Su kùliniu čia neką tesugausi Grl. Gaudant su kùliniu, reikia bristi Brš. Pats kulinius nusimegzdavau, pats tinklus nusiausdavau Vlkj. Su kùliniu tik baloj žuvaut, ale ne ežere Ūd.
Dictionary of the Lithuanian Language.